Nicole C. Vosseler "Po šafraniniu mėnuliu"

Knygos anotacija:

Oksfordo profesoriaus duktė Maja Grinvud nuo vaikystės žavisi Arabų kultūra. Bendravimas su tėčio studentu Ričardu Bartonu ir nuostabūs Indijoje tarnaujančio brolio Džonatano pasakojimai kelia dar didesnį troškimą pažinti tolimus kraštus. Tad netikėta pažintis su Džonatano bičiuliu karininku Ralfu merginai sužadina ne tik jausmus, bet ir galimybę įgyvendinti svajones.

Įsimylėjėliai slapta susituokia, tuo papiktindami Ralfo vadovybę, ir vietoj Indijos jiems tenka keliauti į pietvakarių Arabiją.

Jaunoji pora patiria gausybę sunkumų; lyg to būtų negana, vieną dieną Mają pagrobia beduinai, siekdami derybų su britais. Moteriai tenka patirti skaudžių akimirkų, pažinti tikrąją Arabiją ir karštą Rašado al-Šahino meilę...

Mano mintijimai:

Šioji ne itin patiko. Visai mažai faktų, labai daug beletristikos, beveik nuotykinė literatūra. Rašau beveik, nes dar paauglystėje skaitytos J.Vernes, T.Mayne Reid, L.H.Boussenard istorijos visada liks šio žanro etalonu. Nors paauglystė jau išgaravo, bet geri prisiminimai ir įspūdžiai – dar ne. Dėl kvapo knygoje įpinta truputis Arabijos, Indijos, beduinų gyvenimo, neįtikinama meilės istorija. Vis laukiau kažko tokio, kažkokio kabliuko, bet jo taip ir nebuvo. Istoriniai intarpai labai trumpi, juose tik tiek informacijos, kiek būtina siužetui plėtoti. Bet perskaičiau, nes baisiai knietėjo sužinoti, kaip gi ten viskas baigsis. Pasakysiu madingai: „manęs neįtikino“.

Jamie Ford "Keiko"

Knygos anotacija:
Jamie Ford romanas „Keiko“ atskleidžia 1942-ųjų metų įvykius Amerikoje. Dvylikos metų berniukas Henris auga kinų imigrantų šeimoje. Vieną dieną jis sutinka bendraamžę japoniukę Keiko ir tarp vaikų gimsta graži draugystė. Sietlo baltųjų mokykloje jiedu vieninteliai turi azijietiškas šaknis.
Vėliau Henrio ir Keiko daugystė perauga į meilę, tačiau savo jausmus jaunuoliai privalo slėpti nuo Henrio tėvo, mat šis nekenčia japonų – Kinijos okupantų.
Po antpuolio Perl Harbore JAV vyriausybė visus, net ir Amerikoje gimusius, japonus paskelbia priešais. Pradedamos didžiulio masto represijos – japonai įkalinami uždarose stovyklose. Todėl Keiko šeima priversta išvykti.
Ar Henris ir Keiko ištvers likimo išbandymus? Ar jų jaunos širdys sugebės išsaugoti meilę vienas kitam?

Mano mintijimai:

Labai laiku pateko į rankas. Nors ir nemėgstu to pripažinti, bet šventės mane nuteikia baisiai sentimentaliai ir pagauna off-guard būsenoje. Gal dėlto ir ši knyga patiko, kadangi pakliuvo man į nagus šventiniu laikotarpiu, kai gyvenimiška patirtis, cinizmas ir ironija užleidžia vietą išskirtinai vien teigiamoms emocijoms.

Taigi, ši meilės istorija, nors ir šabloniška, ir šiek tiek nuspėjama vis vien susilaukia teigiamo įvertinimo. Man iš esmės patinka istorijos su egzotikos prieskoniais: apie Azijos, Afrikos, arabų šalis, bet tai turi būti grožinės literatūros kūrinys, o ne penktoko lygio (šioj vietoj jaučiu pareigą atsiprašyti visų penktokų) sapalionės apie tai, kaip musulmoniškuose kraštuose viskas ne taip kaip Amerikoj, Vakarų Europoj. Šis romanas – kaip tik toks, kokie man tinka ir patinka. Nors egzotikos ir ne per daugiausia, na gerai, praktiškai visai nėra. Truputis meilės, truputis istorijos, daug žmogiškų išgyvenimų, jausmų, skirtingų kultūrų susidūrimas, santykiai tarp tėvų ir vaikų, mylimųjų, baltųjų ir geltonųjų. Prisipažinsiu, kad kaip ir tūli amerikonai vizualiai neskiriu kinų nuo japonų, lygiai taip pat kaip ir afroamerikiečiai man visi labai panašūs. Tai ir erzina knygos veikėją, ir kartais gelbsti. Vienintelis trūkumas – klišinė, holivudinė pabaiga.