Cassandra Clare "Mortal instruments": "City of Bones", "City of Ashes", "City of Glass"

Trumpai apie seriją:

Pagrindinė veikėja Clary naktiniam klube netyčia tampa žmogžudystės liudininke, žudikai - trys neįprastomis tatuiruotėmis pasipuošę paaugliai. Vienas iš jų krenta jai į akį, vėl susitikus su Jace jos pasaulis apsiverčia aukštyn kojom: jai atsiveria paslaptingas ir nuotykingas šešėlių medžiotojų pasaulis, vilkolakiai, vampyrai, fėjos, raganiai, demonai ir kt. mistiškos būtybės. Jai atsiveria praeities ir šeimos paslaptys, aplanko meilė, draugystė, daugybė nuotykių.

Mano mintijimai:

Ganėtinai įdomi ir įtraukianti mano mėgiamo fantasy stiliaus serija „Mirtingieji įrankiai“. Daug nuotykių, veikia daugybė fantastinių veikėjų, tiesa, jie stereotipiniai, tokie, kokių ir tikiesi. Naujas įdomus veikėjų tipas – Šešėlių medžiotojai, savotiški tvarkdariai, puikiai apmokyti kovotojai prieš tamsiąsias blogio jėgas, laikinai įgyjantys magiškų galių nusipiešę ant odos runas. Tiesa, knyga gana nuspėjama: geriečiai visados yra geriečiai, blogiukai nuo pradžios iki galo išlieka blogiukais, amžinoji gėrio ir blogio kova. O bet tačiau vis dėlto, kaip norėtųsi kažkokios intrigėlės. Nėra wow, bet skaitosi labai maloniai ir lengvai. Tiesiog, idealiai tinka smegenams pravėdinti. šypt mirkt

Catherine Clement "Teo kelionė"

Knygos anotacija:

Prancūzų filosofė ir rašytoja C. Clement (1939 m.) sukūrė erdvų enciklopedinį romaną, didžiąją klausimų knygą, kurioje susilieja psichoanalizė, antropologija ir filosofija. Jos herojus Teo keliauja per pasaulio religijas, stengdamasis su jomis susipažinti bei perprasti. Kritikai šią knygą lygina su garsiuoju J. Gaarderio "Sofijos pasauliu".

Mano mintijimai:

Ilgai galvojau, ar rašyti atsiliepimą apie šią knygą. Visgi nusprendžiau pasidalinti keletu pamintijimų „pro temą“ apskritai apie tokio pobūdžio knygas: Nikolaus Piper „Feliksas finansininkas“, Ragnhild N. Grodal „Grobuonis, Jostein Gaarder „Sofijos pasaulis“ (nors pastarosios dar neskaičiau, bet esu giliai įsitikinusi, kad tokio pat stiliaus kaip kitos mano paminėtos). Kokio pobūdžio? Nagi, tokios pažintinės-grožinės-mokomosios literatūros hibridai. Iš vienos pusės žinių daug, jos įpintos į siužetą, kartais labai organiškai, kartais akivaizdžiai dirbtinai, aiškiai išdėstytos. Kita vertus tos žinios labai paviršutinės, labai jau pradedančiųjų lygio. Ir vis dėlto, skaitau jas. Nors gal ir reikėtų liautis, juolab kad tiek daug gerų knygų laukia lentynose (na gerai, taip pat dar šiek tiek ant plintusų (gėdingai nežinojau, kaip įvardinti daiktą, kuris šildymo sistemos vamzdžius dengia...), kėdžių, pufikų, spintelių, dar truputis net ant grindų krūvelėse gražiai stovi belaukdamos... geresnių laikų tikriausiai). Et, ką čia ir besakysi. O bet tačiau vis dėlto, kažkaip sunku yra atsisakyti knygų, kurias kažkada planavau skaityti, net neatsivertus, o atsivertus užsiazartinu ir jau tiesiog turiu perskaityt, nebent visiškas šlamštas būtų.

Visgi, grįžtant prie knygos, manau tokias knygas reikėtų skaityt vidurinių klasių mokiniams: kai viskas dar nauja, nežinoma, neatrasta. O vėliau – na gal dar tiems, kurie jaučia išsilavinimo spragas.