Šiam istoriniam romanui J. Bourin skyrė septynerius metus: kruopščiai rinko dokumentus, padėjusius tiksliai atvaizduoti to meto aplinką ir papročius, konsultavosi, rašė. Romaną entuziastingai sutiko ir skaitytojai, ir kritikai. Jis buvo apdovanotas keletu literatūrinių premijų, išverstas į daugelį kalbų, pagal jį ir jo tęsinį „Pagundų verpetas“ buvo sukurtas dešimties serijų televizijos filmas.
„Damų kambarys“ – tai XIII a. Paryžiuje gyvenusių auksakalių Briunelių šeimos kronika. Liudviko Šventojo valdoma karalystė klesti, nagingiems meistrams verslas sekasi puikiai. Šiuo menišku amatu verčiasi ne tik šeimos vyrai, bet ir moterys. Viskas atrodo ramu, tikra. Bet taip nėra. Netrukus Briunelių gyvenimą nusiaubia beprotiškos aistros, dramatiški įvykiai. Vestuvės, gimimai, mirtys, šventės, kasdienybė, truverų dainos, kryžiaus žygiai, riterių turnyrai, stebuklai, susipynę kūno ir dvasios gyvenimai – viskas plaukia mums prieš akis taip, kaip vyko anais laikais, ir tiesiog prikausto prie šios nuostabios knygos, kokios viduramžiai galbūt dar nėra įkvėpę.
Mano mintijimai:
Istoriniai romanai – mano labai mylimi. Tiek populiarieji, tiek rimtieji. Šis iš tų, pirmųjų, - šiek tiek popsinis, vietomis muilo operą primenančiu siužetu, vietomis nuobodokas dėl daugybės smulkiai aprašomų gatvių, valgių, drabužių. Viduramžiai ir apskritai istorija man nėra terra incognita, tad nieko naujo ir ypatingai netikėto nesužinojau, tuo labiau, kad tikrosios istorijos romane labai mažai – kryžiaus žygiai ir kiti istoriniai įvykiai tik paminimi, bet plačiau neaprašomi, neanalizuojami. Nors vėlgi, tikriausiai toks ir neturi būti pramoginio romano tikslas. Baisiai rėžė akį visų veikėjų kreipiniai vieni kitiems „jūs“: tėvai taip kreipiasi į dukteris, vyras į žmoną, žmona į vyrą. Už kai kuriuos vertimo perliukus vertėjai ir redaktorei reiktų užsikasti pernykščiais lapais, pvz., veikėjams labiau rūpi dvasiniai, o ne medžiaginiai dalykai...
Turiu prisipažinti, kad sunkokai prisiversdavau paimti knygą į rankas, negaliu logiškai paaiškinti kodėl, o bet tačiau įsiskaičiusi sunkiai paleisdavau iš rankų. Pabaiga ne itin patiko – per daug jau teigiama, bet nesiplėsiu, kad neatskleisčiau siužeto.
No comments:
Post a Comment