N.Gordon „Gydytojas. Avicenos mokinys“

Po anksčiau skaitytos knygos N.Gordon „Gydytojas. Avicenos mokinys“ pasirodė labai lengva ir paprasta, iki skausmo nuspėjama. Ir vis tiek skaičiau, vis tiek norėjosi sužinoti kuo gi baigsis. Vadinasi, istorija paprasta, bet ne prasta.

N.Gordon „Gydytojas. Avicenos mokinys“ – pasakojimas apie tikslo siekimą

Šis romanas pasakoja Roberto Džeremio Koulo istoriją: nuo vaikystės iki brandos. R.Dž.Koulas turi dovaną pajusti žmogaus gyvybines galias, kurios nulemia jo viso gyvenimo pašaukimą – tapti gydytoju. O norint tapti gydytoju, reikia keliauti į Rytus ir mokytis pas Aviceną – taip nusprendžia mūsų jaunasis herojus. Ir atkakliai to siekia: paaukoja sotų ir gerai apmokamą po miestus keliaujančio barzdaskučio chirurgo karjerą, mylimą moterį, apsimeta tuo, kuo nėra, rizikuoja gyvybe. Nes už viso to slypi aukštesnis tikslas – mokytis medicinos. Jokios kliūtys nebaisios herojui siekiant savo tikslo. Kad savo tikslo pasiekia, aišku jau iš knygos pavadinimo, bet skaityti nuo to ne mažiau smalsu.

N.Gordon „Gydytojas. Avicenos mokinys“ – kelionių ir nuotykių knyga

Skaitant galima iš dalies įsivaizduoti, koks buvo XI a. Knygoje nemažai istorinių, kultūrinių, socialinių nuotrupų. Skaitytojų, kurie nors truputį domisi istorija, šis romanas nenustebins. Bet plačiajai auditorijai tikrai bus įdomu ir nauja. Bent jau mano diletantiškoms akims, istorinis fonas pasirodė pakankamai įtikinantis. Veikėjų meilės istorija tokia įtikinanti nepasirodė, sakyčiau pernelyg šiuolaikiška. Dar labai neįtikėjau istorija apie jaunojo gydytojo Karimo bėgiojimą rytais – labai jau primena XX a. Labai įdomu buvo skaityti apie žydus ir jų savipagalbos tinklą visuose kraštuose, ženklus, kuriais parodoma tai, ko negali pasakyti. Daug nuotykių, veiksmo. deja, turiu nuvilti tikrų istorijų gerbėjus - iš visų knygos veikėjų vienintelis tikrai egzistavęs asmuo - Avicena, o visi kiti veikėjai - išgalvoti.

N.Gordon „Gydytojas. Avicenos mokinys“ – smagus vasaros skaitinys

Kaip jau minėjau, romanas lengvai įtraukia, nepretenzingas, bet skaityti nėra nuobodu. Pasiėmus į paplūdimį, prie ežero/marių/tvenkinio laikas neprailgs. Nors į metų geriausias vargu ar pretenduoja. Jei pasitaikys bibliotekoje, prigriebsiu ir tęsinį.