Šis romanas apie
kitokį žmogų, apie žmonių susvetimėjimą apskritai, apie skaudžią šeimos
tragediją. Centrinė figūra – Eleonora Olifant, trisdešimtmetė dizaino studijos
finansų skyriaus darbuotoja, be galo protinga, tačiau tikra keistuolė,
sulaukianti pašaipų ir apkalbų. Jos gyvenimas sukasi tik apie darbą, tuo tarpu
savaitgaliais jos vienintelė „pramoga“ – degtinė ir kryžiažodžiai. Eleonora
gyvena viena, neturi antros pusės, draugų, apskritai jokių realių socialinių
kontaktų ar ryšių, išskyrus kas savaitę įvykstančius pokalbius su motina.
O tada nutinka du
dalykai, kurie išjudina nusistovėjusią tvarką: Eleonoros gyvenime atsiranda įsimylėjimo
objektas – muzikantas; o kartu su kolega iš IT skyriaus eidami namo po darbo
išgelbėja atsitiktinio praeivio gyvybę. Tuomet žingsnis po žingsnio merginos
gyvenimas ima keistis. Eleonora pirmiausia ima keistis išoriškai, vėliau – ir vidumi.
Eleonora iš pradžių pokyčius priima nenoriai, nepatikliai, bet po truputį su
kolega Reimondu užsimezgę draugiški santykiai parodo ir kitokią Eleonoros
asmenybę, padeda jai atsiskleisti. Papildomi balai romanui už tai, kad nevirto
banalia meilės istroija.
Skaitydama tikrai
spėliojau, koks sindromas bus kaltas dėl Eleonoros keistumo, naivumo, nes daugybė
detalių rodė, kad ji yra protinga, pastebinti ir suprantanti daugiau už kitus,
daranti (dažniausiai) logiškas išvadas, tačiau itin žemo emocinio intelekto. Ji prikuria
nerealių svajonių ir fantazijų apie save ir Muzikantą, jų būsimą laimingą
gyvenimą kartu. Taipogi jai sunku susivokti kasdienėse situacijose: kaip elgtis
atėjus į svečius, ką dovanoti gimtadienio proga, kaip rengtis einant į koncertą.
Tuo ji man šiek tiek priminė mano mėgto serialo „Bones“ pagrindinę veikėją
Temperance Brennan. O dar kas pusę metų ją lanko socialinė darbuotoja. Ir vis
tik, romano pabaigoje kiek per lengvai ir pernelyg šabloniškai pateikti
paaiškinimai, kodėl Eleonoros gyvenimas ir asmenybė yra būtent tokie.
Romane pasakojama
pirmuoju asmeniu iš Eleonoros pozicijos. Paprastai tokio pasakojimo nemėgstu,
bet šioje knygoje jis akių nebadė. Tema nėra visiškai tolima – šiuolaikiniame pasaulyje,
nors technologijos leidžia pasiekti tolimiausius pasaulio kampelius, žmonės yra
susvetimėję, atitolę, gyvas ryšys sunkiai ir retai užmezgamas, dar sunkiau
išsaugomas. Nepritapimo, atskirties tema yra jautri ir aktuali, todėl manau,
kad knyga galėtų patikti gana plačiam skaitytojų ratui.
Ir dar, tikėtina,
kad netolimoje ateityje sulauksime filmo pagal šį romaną, kurį prodiusuos žinoma aktorė Reese
Witherspoon.
No comments:
Post a Comment